Stiklo vystymosi istorija

1.1 Pasaulinio stiklo kilmė
Remiantis atitinkamais istoriniais įrašais, siekiančiais maždaug 3000–2000 m. pr. Kr., Egipto arba Mesopotamijos žmonės jau buvo išvystę gana brandžią stiklo gamybos technologiją. Taip pat pasakojama legenda, kad prieš daugiau nei 3000 metų finikiečių pirkliai paplūdimyje, veikiami liepsnos, atrado kristalų, susidariusių cheminės reakcijos tarp mineralo, vadinamo „natūralia soda“ (kai kas sako, salietra) ir kvarcinio smėlio metu. Tai yra ankstyviausia stiklo forma. Finikiečiai, žinoma, nepraleido potencialių komercinių galimybių. Jie panaudojo šią cheminę reakciją, kad pagamintų didelį kiekį neapdoroto smėlio, žvyro, sodos ir lydytų stiklo karoliukų, kurie buvo parduodami visur. Gaudami didelį pelną, jie taip pat paskatino stiklo populiarumą pasaulyje, leisdami daugeliui šalių, palaikiusių prekybinius ryšius su finikiečiais, pirmą kartą pamatyti gražų stiklą.
Finikiečių Fienno ir šeško stiklinės laikomos stiklo dirbinių pradininkais. Ankstyvojo stiklo raida vyko per keturis pagrindinius laikotarpius: senovės civilizacijos erą (apie 3500 m. pr. Kr. – 1000 m. pr. Kr.), klasikinės civilizacijos erą (apie 100 m. pr. Kr. – 500 m. po Kr.), viduramžių civilizacijos erą (apie 500 m. – 1500 m. po Kr.) ir Renesanso bei XVII–XIX a. erą (apie 1500 m. – 1890 m. po Kr.). Vėliau pamažu formavosi dabartinė socialinė situacija, kurioje dominavo specializuotas stiklas, meninis stiklas, dekoratyvinis stiklas ir architektūrinis stiklas.
2. Stiklo panaudojimas

2.1 Stiklo pritaikymas istorijoje
Stiklas pirmą kartą buvo naudojamas kasdieniams poreikiams, tokiems kaip Stikliniai puodeliai, butelius ir lėkštes. Mesopotamijos gyventojai gamino dirvožemio kernus, kurie vėliau buvo apvynioti išlydytomis klampiomis stiklo juostelėmis ir apdorojami paviršiumi, kad būtų gauti stiklo dirbiniai. Tokiu būdu pagaminti stikliniai indai dažnai įgauna butelio formą ir yra naudojami kaip vandens ar maisto indai.
Ankstyviausias stiklas buvo laikomas tik vienos spalvos – žalios – gaminiu, todėl buvo apribotos jo taikymo sritys. Tik vėliau žmonės atrado, kad žalią spalvą stiklas įgauna dėl nedidelio kiekio geležies, o dvivalentės geležies junginiai suteikia stiklui žalią išvaizdą. Pridėjus mangano dioksido, spalva pasikeitė. Šis ypatingas ir gražus spalvos pokytis pakėlė stiklo pritaikymą į kitą lygį – atsirado įvairių spalvoto stiklo gaminių. Ypač po to, kai italai įvaldė pažangią stiklo plokščių gamybos technologiją, spalvotas stiklas buvo plačiai naudojamas dekoratyviniame bažnyčių stikle, ypač gotikinio stiliaus bažnyčių architektūroje. Gotikinės bažnyčios dažnai pasižymi ryškia ir aukšta architektūrine struktūra, kuri atrodo kylanti į viršų, todėl aukštas prancūziškas langas tampa vitražo scena. Saulės šviesa pro spalvingus langus sklinda į šventąją bažnyčią, todėl bažnyčios atmosfera tampa iškilmingesnė ir šventesnė.
Vėliau stiklas buvo plačiai naudojamas statybų pramonėje. 1833 m. buvo atidengtas pirmasis pasaulyje pastatas, visiškai pastatytas iš geležies ir stiklo – šiltnamis „Garden des Plantes“. Skirtingai nuo akmens pastatų sunkumo, stikliniai pastatai gali suteikti skaidrumo ir tyrumo pojūtį, kurį žmonės kurį laiką labai gyrė. Ryškesnis pavyzdys – 1851 m. vadovaujant Paxtonui pastatyta Londono pasaulinės parodos vieta (dar vadinama „Krištoliniais rūmais“), kurią galima pavadinti stiklo šventykla.

2.2 Modernus stiklas Paraiškos
Šiais laikais stiklo naudojimas tapo labiau paplitęs. Modernus Stiklinė skardinė galima lengvai suskirstyti į plokščią stiklą ir specialųjį stiklą. Plokščias stiklas daugiausia skirstomas į tris tipus: plokščią stiklą su grioveliais arba be griovelių, plokščią stiklą su plokščiu traukimu ir flotacinį stiklą. Šių tipų stiklas naudojamas statybų ir dekoravimo pramonėje, automobilių pramonėje, meno pramonėje ir net kariuomenėje. Pagal sudėtį stiklą galima suskirstyti į kvarcinį stiklą, didelio silicio dioksido kiekio stiklą, švino silikato stiklą, natrio kalcio stiklą, aliuminio silikato stiklą, borosilikato stiklą, kalio stiklą ir kt. Įvairūs stiklo tipai turi savo panaudojimo būdus, pavyzdžiui, natrio kalkių stiklas, kuris gali būti naudojamas plokščio stiklo, stiklo dirbinių ir lempučių gamyboje; švino silikato stiklas naudojamas kaip vakuuminių vamzdžių šerdis dėl didelio metalo drėkinimo, taip pat naudojamas spinduliuotei blokuoti, nes švinas gali blokuoti radioaktyviąsias medžiagas; borosilikatinis stiklas yra pageidaujamas cheminių eksperimentinių prietaisų stiklo pasirinkimas dėl didelio stiprumo ir atsparumo korozijai.

3. Stiklo ateitis
3.1 Meninio ir dekoratyvinio stiklo ateities perspektyvos
Viena pagrindinių šiuolaikinio stiklo pritaikymo sričių yra meninis ir dekoratyvinis stiklas. Stiklas išsivadavo iš ankstyvųjų praktiškumo siekių pančių ir pradėjo vystytis tobulėjimo link. Stiklo dirbtuvėms išdygus kaip grybams po lietaus, atsirado vis daugiau išskirtinių stiklo gaminių, įskaitant stiklinius žvakidžius, stiklinius papuošalus, stiklines statulas ir net dideles spalvoto stiklo statulas. Meninio stiklo objektai svyruoja nuo automobilių, pastatų ir kiemo skulptūrų iki mažų laikrodžių ciferblatų, veidrodžių rėmų ir mobiliųjų telefonų. Stiklas taip pat gali būti naudojamas kaip cirkonis, pakeičiantis brangius deimantus. Šiandien ant mažų aksesuarų matomi „deimantai“ dažniausiai yra įvairių spalvų cirkoniai, pagaminti iš stiklo.
Mano asmeniniai pasiūlymai dėl meninio stiklo ateities plėtros yra tokie:
1. Meninis stiklas ir dekoratyvinis stiklas turėtų vertinti įkvėpimą ir kūrybiškumą, laikytis unikalių kūrybinių dizainų ir suteikti žmonėms vizualinę puotą.
2. Optimizuoti meninio stiklo žaliavų struktūrą, sumažinti išlaidas, siekiant išplėsti meninio stiklo gamybą.
3. Sukurti pramonės standartus, siekiant užtikrinti labiau standartizuotą meninio stiklo dizainą ir gamybą, ir išvengti tokių reiškinių kaip žaliavų tarša.
4. Aukštųjų technologijų integravimas į meninio stiklo ir dekoratyvinio stiklo gamybos procesą pakelia stiklo gamybos technologijas į naują lygį ir geriau skatina pramonės plėtrą.
Meninio ir dekoratyvinio stiklo daugiafunkciškumas ir sudėtis yra būtini norint prisitaikyti prie laikmečio tendencijų. Pavyzdžiui, dekoratyvinis stiklas, pagamintas derinant saulės elementus su spalvoto stiklo užuolaidinėmis sienomis, gali ne tik panaudoti saulės energiją, bet ir tarnauti kaip nelaikančiosios sienos bei dekoratyviniai tikslai, vienu šūviu nušaunant du zuikius.

3.2 Specialus stiklas
Specialus stiklas plačiai naudojamas tokiose srityse kaip instrumentavimas, karinė pramonė, medicina, elektronika, chemija ir statyba, kiekviena iš jų turi savo savybių. Pavyzdžiui, grūdintas stiklas (didelis stiprumo koeficientas, nelengva dūžti, net ir dūžus nesudarys aštrių dalelių, kurios pakenktų žmogaus organizmui), reljefinis stiklas (nepermatomas, dažnai naudojamas tose vietose, kur reikalingas neskaidrus apdorojimas, pavyzdžiui, tualetuose), laminuotas stiklas (dažniausiai naudojamas statybų pramonėje, nelengva dūžti smūgio metu), izoliuotas stiklas (geras garso izoliacijos efektas), neperšaunamas stiklas (didelio stiprumo stiklas, gali blokuoti kulkas mažu greičiu ir užtikrinti saugumą) ir kt.

Aukšto borosilikatinio specialaus stiklo
Be to, įvairūs nauji stiklo tipai, suformuoti įmaišant skirtingas chemines medžiagas, taip pat turi plačias taikymo perspektyvas. Įskaitant anksčiau minėtą stiklą su dideliu silicio dioksido kiekiu, švino silikato stiklą, natrio kalcio stiklą, aliuminio silikato stiklą, borosilikato stiklą, kalio stiklą ir kt., geležies pagrindu pagamintas metalinis stiklas taip pat yra naujas stiklo tipas, kuris šiuo metu sulaukia dėmesio. Geležies pagrindu pagamintas metalinis stiklas yra amorfinė medžiaga, daugiausia sudaryta iš metalinių medžiagų, be kristalinių defektų, tokių kaip plokštumos, padėtys ir taškai. Jis pasižymi puikiomis savybėmis, tokiomis kaip didelis elastingumas, didelis stiprumas, atsparumas korozijai, atsparumas smūgiams, atsparumas šalčiui ir karščiui, ir turi plačias taikymo perspektyvas naftos ir dujų gavybos srityje.